Žemės ūkio bendrovėms ir ūkininkams planuojantiems plėtrą, modernizaciją ar vykdantiems veiklą gali būti taikomi tam tikri aplinkosauginiai ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai.

Poveikio aplinkai vertinimas

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme (toliau – PAV įstatymas) numatyti reikalavimai atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

PAV įstatymo 1 priedo 1 punkte nurodytos kiaulių ir naminių paukščių auginimo ir laikymo veiklos kurioms būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą:

1.1. intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas, jeigu joms laikyti yra 3 000 ir daugiau vietų;

1.2. intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu joms laikyti yra 900 ir daugiau vietų;

1.3. intensyvus naminių paukščių auginimas:

1.3.1. jeigu broileriams laikyti yra 85 000 ir daugiau vietų;

1.3.2. jeigu vištoms laikyti yra 60 000 ir daugiau vietų;

 

PAV įstatymo 2 priedo 1 punkte nurodytos gyvūnų ar paukščių auginimo ir laikymo veiklos kurioms būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo:

1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:

1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000;

1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;

1.1.3. paršeliams nuo 7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;

1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

1.1.5. veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;

1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų – 350 ar daugiau;

1.1.7. ^* avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;

1.1.8. arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau;

1.1.9. kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;

1.1.10.^* triušiams – 5 000 ar daugiau;

1.1.11.^* šinšiloms – 25 000 ar daugiau;

1.1.12.^* audinėms / kiaunėms – 3 500 ar daugiau;

1.1.13.^* lapėms – 1 500 ar daugiau;

1.1.14.^* nutrijoms – 2 500 ar daugiau;

1.1.15.^* stručiams – 250 ar daugiau;

1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 20 000;

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 20 000;

1.1.18.^* antims – 12 000 ar daugiau;

1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau;

1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau;

1.1.21.^* žąsims – 7 500 ar daugiau;

1.1.22.^* putpelėms – 20 000 ar daugiau;

1.2. žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių bendras plotas 5 ha ar didesnis);

^* Viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami.

 

Sanitarinės apsaugos zonos

Gyvūnų ar paukščių auginimo veiklai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos.  1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343  patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XV. skyriuje „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos“ nurodytos ūkinių gyvūnų laikymo veiklos, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribos:

73. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinių apsaugos zonų dydžiai yra:

Pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, nustatytų sutartinių gyvulių skaičius (SG)*	Sanitarinės apsaugos zonos dydis (metrais)
Triušių (nuo 300)	100
Arklių, avių, ožkų, žvėrelių, paukščių, išskyrus broilerius ir vištas (nuo 300)	300
Kiaulių (nuo 300 iki 499)	500
Kiaulių (nuo 500 iki 2300)	1500
Broilerių, vištų (nuo 300)	1000
Galvijų:
nuo 300 iki 1199	300
nuo 1200	500

_______________

*Sutartinių gyvulių skaičius nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka

74. Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinėse apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius objektus, išskyrus objektus, aptarnaujančius įmonę ar ūkininko ūkį ir (ar) su įmonės ar ūkininko ūkio ūkine veikla susijusius objektus. Esamus pastatus, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai ir kurių sanitarinėse apsaugos zonose yra gyvenamųjų namų ir (ar) visuomeninių objektų, galima rekonstruoti tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka nustačius, kad ūkinė veikla nedarys neigiamos įtakos visuomenės sveikatai. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai rekonstravimo tikslas yra keisti ūkinės komercinės veiklos rūšį, didinti laikomų ūkinių gyvūnų skaičių.

 

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimai

Priklausomai nuo gyvūnų ar paukščių auginimo veiklos masto, šiai veiklai gali būti reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo  6.6. punkte nurodytos paukščių arba kiaulių auginimo veiklos, kurioms reikalingas TIPK leidimas:

6.6. intensyvus paukščių arba kiaulių auginimas, kai:

6.6.1. yra daugiau kaip 40 000 vietų naminiams  paukščiams;

6.6.2. yra daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg);

6.6.3. yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms

 

Mūsų aplinkosaugos specialistai:

• Rengia planuojamos ūkinės veiklos Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitas ir dokumentus dėl PAV atrankos.

• Atlieka Poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV), tikslina ir nustato sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribas.

• Rengia paraiškas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimams gauti.