APLINKOS VADYBA - profesionalus požiūris į aplinkos apsaugą

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje griežtesnė leidžiama kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu keičiama Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore" ir nustatoma griežtesnė leidžiama kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje – 5 europiniai kvapo vienetai (OUE/m³).

Iki tol galiojanti riba yra 8 europiniai kvapo vienetai. Kvapo koncentracijos ribos mažinamos siekiant labiau apsaugoti gyventojus nuo ūkinės veiklos kvapų.

Įmonės, kurių veikloje susidaro kvapai, privalo peržiūrėti ir, jei reikia, patikslinti turimų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų sąlygas arba pakeisti Taršos leidimų specialiąją dalį „Kvapų valdymas". Tai būtina atlikti, jei dėl naujų reikalavimų konkrečiame leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų valdymo sąlygos.

Kurioms veikloms TIPK leidimuose nustatomos sąlygos dėl kvapų valdymo?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, jei įmonės, kuriai būtinas TIPK leidimas, veikloje susidaro kvapai, tuomet TIPK leidime nustatomos leidžiamas kvapo išmetimo vertės ir kvapų valdymo (mažinimo) priemonės. Tokiu atveju, įmonės teikdamos paraišką TIPK leidimui gauti, pakeisti ar sąlygų tikslinimui, privalo pateikti užpildytą TIPK paraiškos dalį „Triukšmo sklidimas ir kvapų kontrolė". Šioje dalyje turi būti pateikti stacionarių kvapų šaltinių duomenys - šaltinio numeris, pavadinimas, koordinatės, aukštis, išėjimo angos matmenys, srauto greitis, temperatūra, tūrio debitas, emisijos rodiklis (OUE/s ir kt.), veikimo trukmė. Taip pat būtina pateikti kvapų mažinimo priemones nurodyti jų efektyvumą, įvertinti atitiktį ES GPGB rekomendacijoms, nurodyti kvapo koncentraciją (OUE/m3) prie artimiausio jautraus receptoriaus - statinio ar teritorijos, kurioje gyvena, ilsisi žmonės ar laikinai būna jautrios visuomenės grupės (vaikai, pacientai ir pan.), pvz. gyvenamasis namas, vaikų darželis, mokykla, ligoninė, sanatorija, poilsio, globos namai, gyvenamosios ar rekreacinės teritorijos ir pan.

Kurioms veikloms būtina turėti Taršos leidimų specialiąją dalį „Kvapų valdymas"?

Pagal galiojančias Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, specialioji Taršos leidimo dalis „Kvapų valdymas" yra privaloma toms veikloms, kurioms būtinas Taršos leidimas ir juose vykdoma viena ar daugiau iš šių veiklų:

1. Biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas (išskyrus atvejus, kai apdorojamos tik žaliosios atliekos), biodujų išgavimas, nuotekų dumblo laikymas.

2. Gamybinių nuotekų valymas nuotekų valymo įrenginiuose, išskyrus naudingųjų iškasenų kasybos ir apdorojimo kasybos sklype susidariusių nuotekų valymą ir (ar) nuotekų valymą uždaruose gamybinių nuotekų valymo įrenginiuose.

3. Paukščių arba gyvulių auginimas.

4. Asfaltbetonio gamyba.

5. Medienos plokščių (orientuotų skiedrantų plokščių, smulkintų plokščių arba plaušo plokščių) gamyba, kai gamybos pajėgumas ne mažesnis kaip 300 m3 per dieną, bet ne didesnis kaip 600 m3 per dieną.

6. Plastiko, įskaitant putplastį, gamyba, plastmasės dirbinių gamyba iš granulių, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per dieną.

7. Augalinių ar gyvulinių riebalų, aliejaus ir jo produktų gamyba, duonos ir konditerijos gaminių gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per dieną.

8. Cukraus gamyba.

9. Alaus gamyba, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tūkst. litrų per dieną.

10. Gyvulinės kilmės pašarų gamyba, kai gamybos pajėgumas – 35 ar daugiau tonų per dieną.

11. Mėsos perdirbimas, gyvulių ar paukščių skerdimas, kai gamybos pajėgumas – ne mažesnis kaip 25 tonų per dieną, bet ne didesnis kaip 50 tonų per dieną.

12. Naftos ir (ar) jos produktų, išskyrus mazutą, saugojimas, kai vienu metu gali būti saugoma 1000 m3 ar daugiau.

13. Mazuto ir (ar) skalūnų alyvos ir (ar) jos produktų saugojimas, kai vienu metu gali būti saugoma 500 m3 ar daugiau.

14. Naftos ir (ar) naftos produktų krova terminaluose.

15. Lijalinio vandens tvarkymas.

16. Kailių ir odų rauginimas, kai apdorojimo pajėgumas – ne mažesnis kaip 6 tonos, bet ne didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną.

17. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas.

Teikiant paraišką Taršos leidimui gauti su specialiąja dalimi „Kvapų valdymas" būtina pateikti pateikti stacionarių kvapų šaltinių duomenis - šaltinio numerį, pavadinimą, koordinates, aukštį, išėjimo angos matmenis, srauto greitį, temperatūrą, tūrio debitą, emisijos rodiklius (OUE/s ir kt.), veikimo trukmę. Taip pat būtina pateikti kvapų mažinimo priemones nurodyti jų efektyvumą, nurodyti kvapo koncentraciją (OUE/m3) prie artimiausio jautraus receptoriaus

Kaip nustatomos kvapų emisijos?

Kvapų emisijos nustatomos europiniais kvapo vienetis (OUE), nurodant emisijos rodiklį per laiką (pvz., OUE/s) arba per laiką ir ploto vienetą, jei šaltinis yra plotinis (pvz., OUE/m²/s). Esamų kvapų šaltinių emisijos nustatomos atliekant kvapo koncentracijos matavimus šaltinyje dinaminės olfaktometrijos metodu. Taškinių šaltinių atveju matavimai vykdomi įprastinėmis technologinės įrangos darbo sąlygomis, nebent kvapų išsiskyrimui daro įtaką aplinkos faktoriai. Plotinių šaltinių emisija nustatoma maksimalaus kvapų išsiskyrimo sąlygomis, kurias lemia aplinkos klimatas ir įrangos naudojimas. Matavimo metu turi būti aprašytos visos reikšmingos sąlygos, tokios kaip technologinis režimas ir meteorologinės aplinkybės.

Planuojamų kvapų šaltinių emisijos nustatomos pagal analogiškos veiklos dokumentus, taršos ar TIPK leidimus, techninius duomenis, kitų šalių teisės aktus ar mokslinę literatūrą. Kai nėra patikimų duomenų, galima taikyti kitus emisijų nustatymo metodus. Svarbu, kad emisijos būtų pagrįstos ir patikrinamos matavimais kvapų šaltinyje, o nustačius neatitikimus – diegiamos papildomos kvapų mažinimo priemonės. Skaičiuojant emisiją po kvapų valdymo priemonių, taikomas jų efektyvumas, o galutinės emisijos tikrinamos eksploatacijos metu.

Kaip nustatomos kvapų koncentracijos?

Kvapo koncentracija aplinkoje nustatoma ne matavimais, o kvapo sklaidos modeliavimo būdu, nes dinaminės olfaktometrijos metodu negalima tiksliai įvertinti kvapo kiekio aplinkos ore – aptikimo riba dažnai didesnė už leidžiamą koncentracijos ribinę vertę (nuo 2026 m. – 5 OUE/m³). Be to, šiuo metodu negalima nustatyti ryšio su taršos šaltiniu ar kvapo pobūdžio. Kvapų modeliavimui aplinkos ore taikomi oro teršalų dispersijos modeliai, tokie kaip AERMOD, kurių naudojimas patvirtintas Lietuvos Respublikos ministro įsakymu.

Atliekant kvapų sklaidos modeliavimą remiasi tiksliais penkerių pastarųjų metų vietovės meteorologiniais duomenimis, kuriuos pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Modeliavimo lauko plotas turi apimti visus kvapų šaltinius bei artimiausias gyvenamąsias ir visuomenines teritorijas. Skaičiavimo žingsnis bei lauko dydis parenkami atsižvelgiant į modelio erdvinę gebą ir taršos šaltinių aukštį – kuo aukštesnis šaltinis, tuo didesnis laukas ir žingsnis. Sklaidos skaičiavimo aukštis paprastai siekia 1,5 metro, tačiau esant poreikiui papildomai modeliuojama ir kitame aukštyje, kuriame koncentracija gali būti didžiausia.

Modeliavimas atliekamas pagal realias vietovės sąlygas, įskaitant reljefą ir užstatymą, o kvapų išskyrimas vertinamas pagal planuojamą ar faktinį šaltinių veikimo laiką. Atmosferos išplovimo efektas atskirai nėra vertinamas.

Atlikus kvapų modeliavimą parengiame ataskaita, kurioje nurodomi apskaičiuoti kvapo koncentracijų rezultatai įvairiuose vietovės taškuose, pateikiamas kvapo sklaidos žemėlapis, rezultatai palyginami su Lietuvos higienos norma HN 121:2010 nustatytomis ribinėmis vertėmis ir įvertinama, ar veikla atitiks nustatytus reikalavimus. Prireikus aprašomos rekomenduojamos papildomos kvapų mažinimo priemonės, nurodomi jų diegimo terminai ir numatomi efektyvumo patikros būdai. Toks išsamus modeliavimas leidžia pagrįstai prognozuoti kvapų sklaidą ir prevenciškai valdyti galimą poveikį jautrioms teritorijoms, užtikrinant atitikti teisės aktų reikalavimas.

Teisės aktai

Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore"

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės

Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės