2025 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė svarbius pakeitimus, susijusius su planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) reglamentavimu. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2025 m. lapkričio 1 d. Įstatymu Nr. XV-258 pakeistas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau -PAV įstatymas). Taip pat Įstatymu Nr. XV-257 pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas.
Kas pasikeitė?
Pakeitimais buvo atnaujinti šie PAV įstatymo straipsniai: 2, 3, 7, 8, 11, taip pat 1 ir 2 priedai. Vienas svarbiausių pokyčių – aiškesnis ir griežtesnis atsakomybės reglamentavimas už veiklą, vykdomą be atlikto poveikio aplinkai vertinimo.
Atsakomybė už veiklą be PAV
Pagal naująją PAV įstatymo redakciją, jei ūkinė veikla pradedama ar vykdoma be privalomo poveikio aplinkai vertinimo, tai laikoma teisės pažeidimu. Jei vykdant ūkinę veiklą, kuriai iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir (ar) jos keitimo ir (arba) plėtimo šio įstatymo nustatyta tvarka nebuvo atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas, bus privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimą per Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytą terminą.
PAV atlikimas jau vykdomai veiklai bus galimas tik išimtiniais atvejais. Tokiu atveju reikės įvertinti ne tik planuojamą poveikį, bet ir tai, kaip ūkinė veikla jau paveikė aplinką, bei nustatyti priemones neigiamam poveikiui sumažinti ar kompensuoti.
Jeigu ūkinės veiklos atranka arba poveikio aplinkai vertinimas neatliekami per nustatytą terminą - ši ūkinė veikla negali būti vykdoma tol, kol nėra įgyvendinami Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir Aplinkos apsaugos įstatymuose šiai ūkinei veiklai nustatyti reikalavimai.
Baudos už pažeidimus – iki 50 000 eurų
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme numatyta atsakomybė už pažeidimus, kai ūkinė veikla vykdoma neatlikus atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo bei nesilaikant PAV sprendime ar atrankos išvadoje numatytų priemonių, skirtų reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ar jo išvengti. Už šiuos pažeidimus gali būti skiriamos iki 50 tūkst. eurų baudos. Taip numatytos baudos už ūkinės veiklos objektų ar įrenginių eksploatavimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) ar taršos leidimo.
Rengiant šių įstatymų projektus buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais formuojamą praktiką. Lietuvos nacionalinėje teisėje tokie atvejai anksčiau nebuvo tiksliai apibrėžti.
Poveikio aplinkai vertinimas yra svarbi prevencinė aplinkosauginė priemonė, padedanti sumažinti ūkinės veiklos sukeliamą poveikį aplinkai ar gyventojų sveikatai, arba visai jo išvengti. PAV proceso metu abipusiu sutarimu nustatoma vieta ir sąlygos, kuriomis galėtų būti vykdoma planuojama ūkinė veikla. Šiame procese dalyvauja valstybės ir savivaldybės institucijos bei visuomenė.