Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 6 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą Nr. XIII-2166.
Šiame įstatyme įtvirtinamas jame nurodytų teritorijų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose teisinis reguliavimas. Šiame įstatyme apibrėžtos visos taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygas, todėl neturėtų likti kolizijų su kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, turėtų būti užtikrintas sklandus ir skaidrus teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimas. Sukurtas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo teisinio reguliavimo aiškumas ir apibrėžtumas turėtų sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikei ir darniai ūkio plėtrai, skatinti naujų investicijų pritraukimą.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas Žemės įstatyme, nurodo dvejopą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą – specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Įsigaliojus naujajam įstatymui turės būti panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
Naujajame specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) dydį nurodo šis įstatymas arba ūkinės veiklos vykdytojo pasirinkimu šis dydis nustatomas atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą (PVSV) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesų metu. Įstatyme įtvirtinti sanitarinės apsaugos zonų nustatymo kriterijai ir būdai. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 - 4 prieduose nurodomos ūkinės veiklos ir objektai, kuriems turi būti nustatomos sanitarinės apsaugos zonos ir jų dydis.
Nuoroda: