Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 pakeitimai.
Įstatyme pasikeičia dienos, nakties ir vakaro triukšmo rodiklių apibrėžtys. Pagal iki šiol galiojusio įstatymo nuostatas, dienos metas yra nuo 6 val. iki 18 val., nakties metas – nuo 22 val. iki 6 val., o vakaro metas – nuo 18 val. iki 22 val. Įsigaliojus pakeitimams, dienos metas bus nuo 7 val. iki 19 val., nakties metas – nuo 22 val. iki 7 val., o vakaro metas – nuo 19 val. iki 22 val.
Šiuo įstatymo pakeitimu Sveikatos apsaugos ministerija paskirta atsakinga institucija už triukšmo prevencijos valstybės politikos formavimą, be to tapo organizuojančia, koordinuojančia ir kontroliuojančia šios politikos įgyvendinimą. Įstatyme sugriežtintos triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių planavimo ir įgyvendinimo nuostatos aglomeracijose, t. y. teritorijose, kuriose gyvena daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių ir gyventojų tankumas atitinka urbanizuotos teritorijos gyventojų tankumą, taip pat pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelio kelių ruožuose ir stambiuose oro uostuose nuostatos.
Įstatyme apibrėžiamos naujos sąvokos: „pramoninės veiklos zona“, „triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimo poreikio prioriteto rodiklis“, „triukšmo prevencijos veiksmų planas“, „triukšmo valdymas“.
Įstatyme išplėsta triukšmo ribinio dydžio sąvokos apibrėžtis atsižvelgiant į tai, kad Triukšmo valdymo įstatymas į nacionalinę teisę perkelia ne tik Aplinkos triukšmo direktyvos nuostatas, bet apima ir kitas triukšmo valdymo sritis (triukšmo kontrolę, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir kitas sritis), kuriose ilgalaikiai metiniai Ldvn bei Lnakties triukšmo rodikliai negali būti taikomi. Tuo tarpu Aplinkos triukšmo direktyva apima tik 4 Lietuvos miestų aglomeracijų teritorijas, apie 500 km ilgio pagrindinių kelių ruožus ir apie 70 km ilgio pagrindinių geležinkelio kelių ruožus. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme taip pat pateikta ir orlaivių bei kitų gaminių sertifikavimo, kurio metu Ldvn bei Lnakties triukšmo rodikliai netaikomi, nuostatų.
Kitose nei Aplinkos triukšmo direktyvos taikymo srityse, atsižvelgiant į garso skleidimo aplinkybes, triukšmo poveikiui vertinti paprastai yra taikomi kiti, Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996-1:2003) apibrėžti triukšmo rodikliai – ekvivalentinis nuolatinis garso slėgio lygis LAeqT (kurio triukšmo įvertinimo trukmė paprastai būna ne ilgesnė nei 24 val.) ir didžiausiasis garso slėgio lygis LAFmax. Gaminių sertifikavimo metu spinduliuojamam triukšmui vertinti taikomi įvairūs triukšmo rodikliai.
Pakeitus Įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, įtvirtinta nuostata, kad triukšmo šaltinių valdytojai turi laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Iki 2016 m. spalio 31 d turi būti priimti Įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.
Įstatymo pakeitimą gali surasti čia:
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 2, 5, 7, 8, 9, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 26, 27, 29 straipsnių pakeitimo ir 19, 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas