Pereiti prie turinio
SPAV reglamentavimas

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): kada jis privalomas ir kaip atliekamos procedūros?

Kada strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) privalomas, kada atliekama atranka ir kaip vyksta procedūros.

Kas yra Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV)?

SPAV – planavimo proceso dalis, atliekama rengiant planą ar programą, prieš ją priimant arba tvirtinant, siekiant kad būtų pasirinkta tinkamiausia sprendinių alternatyva. Vertinimu siekiama:

  • nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas pasekmes aplinkai;
  • konsultuotis su kompetentingomis institucijomis ir visuomene;
  • užtikrinti, kad organizatorius turėtų išsamią informaciją apie galimas reikšmingas plano ar programos įgyvendinimo pasekmes aplinkai ir atsižvelgtų į ją.

SPAV ataskaita yra plano ar programos dokumentacijos dalis. Joje, be kita ko, vertinama esama aplinkos būklė, galimos tiesioginės ir netiesioginės, kaupiamosios, ilgalaikės ir trumpalaikės pasekmės, alternatyvos, poveikio mažinimo priemonės ir stebėsena ir kt.

Kada SPAV privalomas?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1467 patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nurodyta, kuriais atvejais būtina atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Strateginių pasekmių aplinkai vertinimą būtina atlikti kai:

  • 6.1. rengiami planai ar programos, skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, teritorijų planavimo dokumentai: kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, kurie nustato ūkinės veiklos, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus ir kurie rengiami didesniam nei10 kv. kilometrų plotui;
  • 6.2. rengiami Aprašo 6.1 papunktyje nurodytų dokumentų esminiai pakeitimai;
  • 6.3. plano ar programos įgyvendinimas susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad tokio plano ar programos įgyvendinimas (atskirai ar kartu su kitais planais ir programomis) gali turėti reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms. „Natura 2000“ teritorijų artima aplinka – plano ar programos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl ūkinės veiklos pobūdžio ir (ar) masto tikėtina, kad numatomas įgyvendinti planas ar programa gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis;
  • per atranką nusprendžiama, kad privaloma įvertinti planą ar programą.

Kas yra atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui?

Plano ar programos atranka dėl SPAV tai procedūra, per kurią nusprendžiama, ar privaloma atliktiplano arba programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Kada atliekama atranka dėl SPAV?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nurodyti atvejai, kada būtina atlikti atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui:

  • kai rengiami planai ar programos, skirti pramonės, energetikos, transporto, telekomunikacijų, turizmo, žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės, vandens ūkio plėtrai, atliekų tvarkymui, teritorijų planavimo dokumentai: kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai, kurie nustato ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus ir kurie rengiami 10 kv. kilometrų ar mažesniam plotui;
  • kai rengiamas Aprašo 6.1 papunktyje nurodyto plano ar programos neesminis pakeitimas (teritorijų planavimo dokumentų atveju – koregavimas) ar 10.1 papunktyje nurodyto plano ar programos esminis ar neesminis pakeitimas, jeigu juo nustatomi ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindai. Organizatorius, spręsdamas, ar plano, programos pakeitimas yra esminis ar neesminis, gali konsultuotis su vertinimo subjektais;
  • kai rengiami kiti planai ar programos, nustatantys ūkinės veiklos, kurios įgyvendinimo projektus teisės aktų nustatyta tvarka reikės derinti su atsakinga už aplinkos apsaugą institucija, vystymo pagrindus.

SPAV proceso dalyviai ir jų funkcijos

SPAV procese dalyvauja plano ar programos rengimo organizatorius, vertinimo subjektai ir visuomenė. Organizatorius savo lėšomis užtikrina nustatytų procedūrų atlikimą, o atrankai, vertinimui ir dokumentams rengti gali pasitelkti specialistus sutartiniais pagrindais. Vadovaudamasis SPAV tvarkos aprašu, jis sprendžia, ar atlikti vertinimą, ir priima arba motyvuotai atmeta visuomenės pasiūlymus bei vertinimo subjektų išvadas ir pasiūlymus. Vertinimo subjektai – pagal plano ar programos lygmenį ir pobūdį dalyvaujančios valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos:

  • Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;
  • Aplinkos apsaugos agentūra;
  • Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba;
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija;
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija;
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
  • Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys;
  • savivaldybė, kurios teritorijai rengiamas planas ar programa, ir su planuojama teritorija besiribojanti savivaldybė.

Vertinimo subjektai pagal kompetenciją nagrinėja atrankos ir vertinimo apimties nustatymo dokumentus bei SPAV ataskaitą, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl vertinimo apimties. Kai vertinimas atliekamas dėl galimų reikšmingų pasekmių „Natura 2000“ teritorijoms, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teikia motyvuotas, organizatoriui privalomas išvadas dėl vertinimo ir tvarkoje nustatytais atvejais – dėl galimybės priimti ar tvirtinti planą arba programą. Visuomenė nustatyta tvarka informuojama apie vertinimo procesą, dalyvauja jame ir gali teikti pasiūlymus.

Stebėsena (monitoringas)

Planų ir programų įgyvendinimo pasekmių aplinkai stebėsena (monitoringas) vykdoma valstybiniu, savivaldybių ir ūkio subjektų lygmeniu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka. Jos tikslas – laiku nustatyti nenumatytas neigiamas pasekmes aplinkai ir imtis tinkamų veiksmų susidariusiai padėčiai ištaisyti. Kai tokios pasekmės siejamos su konkretaus plano ar programos sprendinių įgyvendinimu, stebėseną vykdanti institucija apie jas praneša plano ar programos rengimo organizatoriui ir pateikia būtinus duomenis. Remdamasis šiais duomenimis, organizatorius numato veiksmus susidariusiai padėčiai ištaisyti.

Susijusios paslaugos ir reglamentavimas

Slapukų nustatymai

Nukopijuota: info@aplinkosvadyba.lt